Nebyliai

    O jeigu viskas būtų susagstyta sagomis? Negalėtume įeiti į prekybos centrą nusipirkti arbūzo. Negalėtume pažvelgti pro lango stiklą į liūties apkabintą gatvę. Negalėtume pažiūrėti net vienas kitam į akis. Ar į strazdanas. Užsagstytas būtų net ir įėjimas į biblioteką ar spurginę. Liktume alkani. Alkani ir neraštingi. Užsagstyti skėčiai spintoje prarastų norą apginti mus nuo dulksnos. Toje pačioje spintoje susagstyti drabužiai kabėtų nuobodžiaudami ir paliktų mus nuogus. Pažeidžiamus. Sagos, įsitvirtinusios mūsų kūnuose trukdytų mums judėti. Eiti. Sapnuoti. Užsagtytuose sapnuose galėtume tik kristi nuo daugiabučio stogo į prarają. Nei vienas nemėgstame laisvo kritimo. Būtume priversti pamėgti. Susagstytose gatvėse šliaužtų susagtytos, nuogos, laisvai krentančios minios. Jos kalbėtų sagomis sudarkyta kalba. Nebūtų įmanoma suprasti, kas šnekama. Protas būtų susagtytas. Ar taip nėra dabar? Prašau, atsekit.