2016 m. kovo 22 d., antradienis

Viltis sudužti

     Turbūt bespalvis vėjas pučia tik tam, kad, atsitrenkęs į blizgantį lango stiklą, galėtų lėkti atgal į bangas. Turbūt rūkas apglėbia gatves savo kaulėtais pirštais norėdamas leisti mums suprasti, kas yra nežinomybė. Turbūt stiklainio dangteliui suteikta graži spalva dėl bandymo užmaskuoti beskonybę to stiklainio ertmėje. Turbūt šiukšlės smirda siekdamos nukreipti dėmesį nuo žmonių šypsenų. Turbūt ir žmonės šypsosi bandydami nuslopinti šaltį savo kraujagyslėse. Turbūt tas šaltis kyla iš beskonybės stiklainyje spalvotu dangteliu. Turbūt ir iš nežinomybės, kurią taip mėgsta bedantis rūkas ir mano vardą šniokščiantis lietus. Turbūt mano pavadinimas taip pat pripildytas šalčio. Turbūt to pačio šalčio, kurį jaučia kažkas kitas savosiose kraujagyslėse. Turbūt jis laiko beskonybės kupiną stiklainį antrajame stalčiuje iš kairės. Turbūt laukia, kol mano spengiantis vardas sušaldys tą beskonybę į tviskantį ledą ir ji suduš savo šukėmis perskeldama ir spalvotąjį dangtelį. Turbūt tada išsiveršime iš stalčiaus kartu ir būsime laisvi kaip bespalvis vėjas, kuriantis savas spalvas.. Turbūt..



2016 m. kovo 20 d., sekmadienis

Lėktuvai be sparnų

     Skristi. Pirmoji ką tik iš kiaušinio išsiritusio paukščiuko svajonė. Pirmasis vaiko, pamačiusio aitvarą, noras. Pirmasis nepripažinto poeto siekis. Pirmasis ką tik į pakilimo taką įvažiavusio lėktuvo tikslas. Kuo juos vilioja tas beribis mėlynas plotas virš mūsų? Savo baltais, tarsi kiro plunksna, debesimis? Žvaigždėmis, blyksinčiomis it žvakės kaimo kapinaitėse per lietų? O gal visgi tai tik paprasčiausias noras pažvelgti į išvaikščiotus takus iš aukščiau.. Tik kažin, ar tas geležinis albatrosas pakils į mėlyną skliautą, jei nesuteiksi jam sparnų. Besparniai paukščiai nesugeba skraidyti. Besparniai lėktuvai neegzistuoja. Tik žmonės vis dar gali gyventi be sparnų, nors vaizduojasi jų siekiantys. O nesugebėję pakilti, apkarpo plunksnas ir kitiems. Norėčiau tikėti, kad besparniai žmonės tik iliuzija. Norėčiau, kad kiekvienas mokėtų skrosti orą kaip kregždė, sakalas ar iš metalo išlydytas jų gentainis.. Skrydis. Paskutinis paukščio gyvenimo momentas. Paskutinis rašytojo šypsnis atsiimant Nobelio premiją. Paskutinis lėktuvo atodūsis prieš įvykstant katastrofai. Paskutinė žmogaus mintis prieš užmerkiant akis..