Ne visi dviračiai sugeba važiuoti smėliu.
Juos stabdo netikęs skambutis.
Po ratais lendanti savižudė žuvėdra.
Nukritusi grandinė.
Kelyje pasipainiojusi pušies šaka.
Per ryškiai besijuokianti saulė.
Pažįstu žmogų, kuriam šios aplinkybės netrukdo minti pedalų.
Bandžiau jam pakuždėti, jog netrukdo ir man.
Nesupratau, ar išgirdo.
2016 m. rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis
2016 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis
Skelbimas
Iki namų lieka vis mažiau.
Asfaltas ten sausesnis.
Nebijai paklysti. Paklausti. Tylėti.
Vyzdžiai pripratę prie tos pačios dulksnos.
Pripratę taip, jog nejučia pradeda žiovauti.
Jei nuspręsčiau iškeliauti,
Ieškočiau to, ką jau radau.
Pirkčiau butą jūsų name.
Asfaltas ten sausesnis.
Nebijai paklysti. Paklausti. Tylėti.
Vyzdžiai pripratę prie tos pačios dulksnos.
Pripratę taip, jog nejučia pradeda žiovauti.
Jei nuspręsčiau iškeliauti,
Ieškočiau to, ką jau radau.
Pirkčiau butą jūsų name.
2016 m. rugpjūčio 12 d., penktadienis
Pašiurpusi oda
Neišsigąsk,
Jei gatvėje dingsta šviesos.
Tamsa išbando operos solistės egzistenciją.
Jos niekas nesiklauso.
Neišsigąsk,
Jei žemėn sminga pilka dulkė.
Ji norėtų tapti lakūne,
Bet yra per pilka.
Neišsigąsk,
Jei nuo vandens pradeda tirpti tavo alkūnės ir mano raukšlėtos rankos.
O juk mums taip patiko lietus.
Jei gatvėje dingsta šviesos.
Tamsa išbando operos solistės egzistenciją.
Jos niekas nesiklauso.
Neišsigąsk,
Jei žemėn sminga pilka dulkė.
Ji norėtų tapti lakūne,
Bet yra per pilka.
Neišsigąsk,
Jei nuo vandens pradeda tirpti tavo alkūnės ir mano raukšlėtos rankos.
O juk mums taip patiko lietus.
2016 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis
Eiti?
Įkvėpėme to paties oro.
Sakei, kad tau patinka obuoliai.
Gyvenai ten, kur nueiti neįmanoma.
Aš vis vien išsiruoščiau į kelią.
Dėl to paties oro.
Dėl obuolių.
Dėl nemigos ir drėgnos saulės.
Tik pasakyk.
Sakei, kad tau patinka obuoliai.
Gyvenai ten, kur nueiti neįmanoma.
Aš vis vien išsiruoščiau į kelią.
Dėl to paties oro.
Dėl obuolių.
Dėl nemigos ir drėgnos saulės.
Tik pasakyk.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)