Musė

   Ar pasaulyje egzistuoja padaras, menkesnis už musę? Taip, tą pačią musę, kuri tupėdama ant pradėjusios pūti banano žievės stebi drugelius ir pavydi jiems sparnų. Ji visada pasirodo kaip nekviesta viešnia ir būtent tada, kai jos draugijos mažiausiai pageidaujama. Šio vabzdžio sparnelių dūzgimas nervina net aistringiausią gamtininką, garsėjantį visų gyvių mylėtojo vardu. Rytais musė pažadina jį mažomis, nežinia kur apsilankiusiomis kojytėmis ropinėdama ant suragėjusios pėdų odos. Ji niekuomet nesistebi, kai yra be gailesčio prispaudžiama spalvoto žurnalo viršelio. Tačiau net ir šio padaro akyse sustingsta visas pasaulis. Argi egzekucijos vykdytojas nepavydi muselei jos sparnų? Negi jis mano, kad vabalui patinka jo būvimas šalia? Argi jo suragėjusios pėdos nemindo atskiro pasaulio, esančio per kelis centimetrus nuo žemės paviršiaus? Ar pasaulyje egzistuoja padaras, žiauresnis už žmogų?

Traukinys

   Kada paskutinį kartą važiavai traukiniu? Turbūt atsakytum, kad 1945-ųjų vasarą, kai grįžai iš karo vienišas, bet gyvas. O gal paminėtum 1976-uosius, kai važiavai atostogauti prie Juodosios jūros? Gal sugrįžtum į 1854-uosius metus, kuomet keliavai į senelių plantaciją kitoje valstijoje. Tuomet aš tau užduočiau kitą klausimą - ar tu keliauji laiku? Jei tavo atsakymas būtų teigiamas, paprašyčiau pasiimti mane kartu. Aš taip pat norėčiau išgirsti to seno garvežio dundesį, užuosti jo dūmų kvapą.. Taip keliaujant tu man galėtum aprodyti antikinę Graikiją, galėtume pajusti inkvizicijos laužo liepsnų liežuvius, stebėtume, kaip Mikelandželas tapo Siksto koplyčios freskas ar kaip Aleksandras Belas sukonstruoja pirmąjį telefoną. O galbūt duotume sausainio trupinėlį vaikui, besislepiančiam viename lagerio barakų? Pamatyčiau, kaip nuvirsta Berlyno siena.. Jau rytoj ketinu keliauti į geležinkelio stotį ir laukti to juodo blizgančio traukinio, kuris nuvežtų mane atgal. Galbūt kraupūs praeities įvykiai išnyktų jo dūmuose, o geruosius jis sugrąžintų mums? 

   Didžiuojuosi žmogumi, kuris išrado traukinį..